Kada ateina vasara Švedijoje

Ant žolės - po medžiu. Štai kur iš tiesų norisi skaityti, studijuoti, valgyti ledus bei gyventi.
Saulei išlindus man, kaip ir visiems vargšams šiauriečiams, atrodo, kad visa ką reikia veikti lauke. Tegu susisupus į antklodę, tegu su megztiniu, bet lauke.
Ypač tai privaloma, jei pirmą kartą gyvenime atsikraustoma gyventi prie jūros. Žiemą, stebint snaudžiančius puikius miesto parkus ir mintyse aikčiojant - tikras kurortas - atrodė, kad tik sušvitus saulei bus galima skaityti pasislėpus už kopos, arba prie to puikaus tvenkinio, arba ant žolės - žiūrint į fontaną.
Taigi. Galiausiai išaušo diena be lietaus.
Gilus susidomėjimas studijuotina literatūra lėmė, kad vietos skaitymui ieškota itin kruopščiai. Gal ant šitos pievutės, visai prie vandens? A, čia vėjas. Tai galbūt už to krūmo. Ne, ten besibučiuojanti porelė. Be to, iš ten jūros juk nematyti, taip pat sėkmingai galima sėdėti ir savo kieme, nereikia belstis į kitą miesto kraštą. Arba štai čia - kopose. Juk dar Lietuvoje išmokta, kad jei einame prie jūros, reikia pirmiausia susirasti kopą. Štai ir ji. Hm. Ar tai augalai taip duria? Ne vien. Ties antru studijuojamo veikalo puslapiu už diržo ima lįsti skruzdėlės.
Tegu jūra palauks, geriau į parką. Patį didžiausią, prie fontano. Vakarėjant dar neįpusėtas skaitomas straipsnis. Ant suoliuko, prie kurio dieną tupėjo būrys žąsų. Ties kiekvienu debesiu tenka užtraukti megztinio užtrauktuką, o ties kiekviena saulės properša atrodo, kad megztinį geriau nusivilkti, mat pila prakaitas. Be to, pakyla vėjas. Užgulė ausį.
Žąsys tupi kitame tvenkinio krante. Ir iš tiesų, ten dabar nei vėjo, nei karščio. Matyti, kad jos daug geriau žino, kur kuriuo dienos metu reikėtų ieškoti palankaus oro.
Prisėda Heli, studentė iš Suomijos. Jos tėvai - iš Oulu. "Čia taip anksti ateina vasara, ir tokia šilta. Mano oda tiesiog atsigavo. Ten dar tirps tasniegas, o naktį temperatūra krenta žemiau nulio, o čia štai - saulė. Dieną net megztinio nereikia. Ne, Oulu neauga obelys ar vyšnios. Nei slyvos, ne. Auga... bulvės. Morkos. Na, pagrindinės daržovės. Uogos. Galbūt todėl ir likau čia, Malmėje, penktus metus - visada svajojau gyventi pietuose"...