2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Veržia juostelė su kortele-raktu ant kaklo

Kvaiša su nemylimu jaunikiu: ir geras. Ir protingas. Ir su perspektyva. Ir užtikrintas. Ir laiku. Ir kantrus. Ir žino, ko nori. Ir tėvams patinka. Ir per daug nespaudžia. Gali jį ne tik kitiems parodyti, bet ir pasirodyti. Ir visos kitos oho kaip jį griebtų, kad tik būtų. Ir klaidas atleidžia. Ir atostogų išleidžia...

O man vis prieš akis ta pūguota diena, kai pirmakursė, po vieno interviu žurnalui, ėjau Universiteto gatve. Žinojau, kad tokį darbą dirbčiau kad ir už dyką. Kad vardan tokių akimirkų, tarsi atskiesdama vyną vandeniu, atlikčiau ir nuobodesnes užduotis. O kai nesimato tokių dienų, tai veržia juostelė su kortele-raktu ant kaklo.

Išsitatuiravau sąmonėje, kad dabar, kol kas, kuo geriau atliksiu tai, ką darau, ir būsiu visada laiku ir tiek kiek reikės ten, kur esu. Paskui tik žiūrėsiu. Tik paskui.

2013 m. spalio 11 d., penktadienis

Valgyklos šnekesiai

Kompanija didžiulė, tarsi miesto rajonas, kur kiekvieną naują atvykėlį sutinka keliasdešimt tūkstančių kolegų. Kelios dešimtys iš to paties aukšto, keli prie to paties stalo. Naujokė ir jie.

-
1.

- Tu turi vaikų?
- Ne, kol kas ne.
- Aš turiu, du. Geriau anksčiau pradėti, kad būtų baigta. Nėra kada gyventi. Aš irgi tikėjausi, kad keliausiu, važinėsiu į visas komandiruotes, o va. Svarbu prioritetai. Mano prioritetas tikrai ne vaikai. Darbas man daug įdomesnis ir svarbesnis.
- Kokio jie amžiaus?
- Vyresnis 3,5, o jaunesnis 7 mėn.
- Kaip šnekiesi su vaikais? Nes juk tavo gimtoji - kinų, o vyras danas?
- Jie kiniškai tik supranta. Supranta, bet vyresnysis priešinasi viskam, kas susiję su Kinija. Kalbai, išvaizdai, daiktams. Pavyzdžiui, aš turiu draugę, kuri irgi kinė bei turi vaikų. Kai susitinkame, maniškis su jais nežaidžia, eina iš karto prie danų vaikų.
- Tad kalbate daniškai?
- Ne, na, aš su jais iš viso nekalbu.
- Kaip tai?
- Nėra kada. Iš ryto išeinam 6 ryto į darbą, grįžtu pusę penkių- šeštą. Jie eina miegoti septintą. Kada kalbėti?
Nebent, kai reikia paraginti, kad paskubėtų - pora frazių. Baruosi paprastai kiniškai...

-

2.

- Jūs čia dirbate 26 metus. Turbūt, visus pažįstate.
- Kai pradėjau, čia dirbo tik 4000 darbuotojų. Dabar - dešimt kartų tiek. Buvo laikas, kai konsultavau gal kelis tūkstančius, visais IT klausimais... Tada daug pažinojau. Dabar nebe. Nors būna, su kuo nors susitinku, krūpteliu, oi, kaip paseno. O kaipgi aš pati atrodau? Girdžiu, man sako, o, aš tave atsimenu iš balso. O aš atsakau, cha, aš tave beatsimenu net nebe iš balso, o vien iš pavardės...