2010 m. sausio 25 d., pirmadienis

Kada apie mane rašys "Stilius"

Draugė savo bloge turi skiltį Buržujų naujienos. O aš, pastarosiomis dienomis apturėjusi keletą smagių pokalbių, kurių metu aiškinomės, kokie praktiniai ir komunikaciniai keliai vestų į žmones plačiąja prasme, ir ką ten pakliuvus būtų galima rasti, priminė pokalbį vienoje mano pirmųjų darboviečių.

Tada kabinete prie gretimo stalo sėdėjo Žmona (vienos TV vadovo), kuri draugavo su kita Žmona (vienos TV..., na, nesvarbu, palikim taip). Pirmoji visą savaitę skambino teatro vadovui ir aiškinosi dėl bilietų į operos premjerą. Jei sujungdavo su kokia administratore, tai pastarąją neapsakomai apšaukdavo už nesupratingumą. Taigi, premjeros diena galiausiai išaušo. Kitąryt antroji Žmona ir klausia pirmosios:

- Na, mieloji, kaip jums patiko operos premjera vakar?
- Oi, labai patiko, brangioji, tik pora valandų užtrukom, paskui nuėjom į kazino, pasėdėjom, labai fainai.

Na, o šiaip ir viena, ir kita turi savo publikacijų (t.y. yra radusios savo foto) visuose svarbiausiuose leidiniuose.

Per žmonas į žmones...

2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Gudrių žodžių knyga

A. Mickevičiaus bibliotekos Katalogų skyrius.

- Laba diena, man reikia knygos, kur surašyti visi protingi žodžiai, - kreipiasi studentiško amžiaus mergina.
- Turite omenyje tarptautinius žodžius?
- Nežinau, ar tarptautinius, na bet tie visi įmantrūs terminai...
- Jums reikia terminų žodyno?
- Gal ir terminų... Na, kad būtų visi tokie protingi žodžiai, pavyzdžiui, "adekvatus"...
- Pala pala. O kokios srities terminai jus domina? Ekonomikos, teisės, medicinos?
- Na, nebūtinai kad srities. Man tiesiog reikia knygos su visokiais tais aukštais, protingais, ypatingais žodžiais.
- Jei pasakytumėte pavyzdį kelių žodžių, gal rastume, kokios srities... Kaip jūs ten sakėte, "adekvatus"... ?
- Adekvatus... Nepamenu. Na, man todėl ir reikia tos knygos, kad aš nežinau šitų aukštųjų ir gražiųjų žodžių...
- Tai gali būti, kad jums reikia Tarptautinių žodžių žodyno. Arba dar yra Lietuvių kalbos žodynas, kur visi žodžiai surašyti... Galiu parodyti, jūs pažiūrėsite, ar tiks. O sakykite, kokiu tikslu jums tos knygos reikia, gal bus aiškiau, ko ieškoti?
- Na, aš pagal tą knygą turiu parengti... Išsirašyti... Tuos gudrius visus žodžius. Aš ieškau gudrių žodžių knygos...

P. S. Nežinau, ar mergina rado visus savo ieškomus žodžius, bet aš internete visgi radau gudrių žodžių knygą, ir net ne vieną. Gal kada ir Lietuvoje atsiras. Teigiama, kad šie žodžiai padeda atrodyti protingesniems, sudėlioti reikšmingus akcentus ar tiesiog išlaikyti auditorijos dėmesį.

2010 m. sausio 16 d., šeštadienis

Muzikantai kalba kitaip

"Muzikantai kalba kitaip. Jie kalba taip, lyg tai būtų muzika - sako daugybę papildomų žodžių, garsų, ir kalbėdami kuria tokį srautą, kurio klausantis atrodo, kad žmogaus mintį puikiai supratai, kad jis labai gerai kalba. Tačiau kai imi redaguoti, montuoti tekstą televizijoje, matai, kad žodžiais mintis taip ir nepasakyta, ji buvo perduota kaip ta garsų ir žodžių visuma, kaip muzika.
Mums televizijoje reikėdavo iš 30 minučių sumontuoti kelias, bet jos tos nuotaikos ir tos informacijos, kurią girdėjai kalbėdamas su muziku, neperduoda, nes, pasirodo, aiškaus teksto net ir nebuvo. Vienas žymus kompozitorius kalbėdavo 30 minučių, bet iš jų žodžiais įmanomo užrašyti teksto būdavo geriausiu atveju 10 min.", - pasakojo man režisierė, vieno žymiausių mūsų kompozitorių žmona, kuri gal 30 metų dirbo muzikos laidų redakcijoje LRT.

Dieve, kokia ji buvo teisi, kokia teisi!..

2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Dėl ko krūpčiojama

Kartą reikėjo kažkur registruotis ir prie lapo buvo susispietę daugybė žmonių. Negalėjau prieiti, tad kreipiausi vardu į naują kursiokę, su kuria nebuvom pažįstamos, tiesiog dienos pradžioje jos vardą nugirdau ir įsiminiau: "...., gal gali mane užrašyti į ....". Ji taip krūptelėjo ir atsisuko,dar labiau sumišo, kai įsitikino, kad manęs nežino.

Net keista, kaip kartais gali nustebinti nepažįstami, kurie pažįsta mus.

2010 m. sausio 12 d., antradienis

Langas

Juodi, apsnigti medžių kamienai. Dvi varnos kažką atsinešė ir draugiškai, tingiai tampo. Kai peršoka ant kitos šakos, ji kelissyk sulinguoja, ir nubyra sniegas. O baltos žuvėdros - atlekia ir dingsta, šitos nenutūpia. Namie gal ir panašiai, bet nebūdavo žuvėdrų žiemą, tik juodi paukščiai - šarkos-varnos. Nors Klaipėdoje galbūt ir žuvėdrų buvo...

2010 m. sausio 11 d., pirmadienis

Gandų perykla: nemokėsime už "Facebook"





Pirmiausia pamačiau, kad dvi draugės prisijungė prie grupės "NO, I WILL NOT PAY £3.99 A MONTH TO USE FACE BOOK FROM JULY 9TH 2010!". Gal ir keista, bet pirmoji reakcija buvo džiaugsmas: nuo liepos aš nebeturėsiu "Facebooko": mažiau blaškymosi ir net valios pastangų neprireiks, mat jį tiesiog apmokestins, o aš tikrai tingėsiu mokėti. Na ir labai gerai, dažniau spėsiu išplauti indus tiesiai po pusryčių.
Nutariau prie grupės nesijungti: tegu sau apmokestina, įdomu, kaip jiems tada seksis. Tačiau nuo penktadienio šios grupės fanų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 120 tūkst. iki 300 tūkst.
Tik įdomu tai, kad niekur nėra žinių, kad kas nors būtų nusprendęs "Facebooką" apmokestinti. Ir būtent 3.99 £(įsivaizduokime, kokia tai skirtinga vertė įvairiose pasaulio šalyse), ir būtent nuo liepos 9. Pačioje grupėje irgi nenurodyta jokios info, prieš ką protestuojama. Tiesiog! "Mes nemokėsime!", - it sniego gniūžtė ridenasi žinia, ir siunčiami pakvietimai pažįstamiems, agitacijos - prisijunk ir tu!
Pavyko rasti tik porą forumų, kur suabejota šios žinios tikrumu. Tuo tarpu panašių grupių, protestuojančių prieš mokėjimą - žymiai daugiau, nors jų info skiltyje nėra nei žodžio, kuo remiantis jie pasisako prieš tariamą mokestį.
Įdomu, kaip greitai galima sukurti gandą ir priversti juo patikėti, sukelti masės pasipiktinimą, suformulavus įtikėtiną, bet niekuo nepagrįstą žinią. Gal ir prašausiu su tokia asociacija, bet iš dalies panašiai, regis, laimi populistai ar net iškyla diktatoriai, įtikinamai paskelbiantys žinią, įvardijantys tariamus pavojus ir agituojantys kilti į kovą. Vartotojų, kurie nuoširdžiai palaiko idėją nemokėti už "Facebooką" nuo liepos 9 d., geometrinė augimo progresija dar kartą įrodo, kad tai įmanoma.

Nežinia, kas grupę/gandą sukūrė, bet jei koks nors politologijos, sociologijos, psichologijos ar komunikacijos mokslų studentas, darantis tyrimą, jis tikrai laimėjo.

Gal man sukurti grupę, kuri ragintų panaikinti bausmę nupjaunant galvą nusikaltėliams Molvanijoje?

Na, bet kokiu atveju, aš nuo liepos 9 d. taip pat nemokėsiu už "Facebooką". Tikrai. Jau geriau nemokėkite ir jūs ;)

Update: šiandien radau gana įtikinamai skambančios informacijos, kad tai gali būti net susiję su virusais. Pažiūrėkite.

2010 m. sausio 8 d., penktadienis

Virtuali demonstracija

Jeg er Kurt Westergaard // I am Kurt Westergaard

Tai šiandieninė virtuali demonstracija, išreiškiant solidarumą su pranašo Mahometo karikatūrą 2005-aisiais danų dienraščiui "Jyllands Posten" nupiešusiu menininku, kuris nuolat susiduria su grasinimais bei pasikėsinimais nužudyti ir yra priverstas slapstytis. Specialiai susikūrusi grupė "Facebook" skelbia, kad virtualia demonstracija "nesiekiama parodyti pritarimo ar nepritarimo pranašo karikatūroms, bet reiškiama parama asmeniui, kuriam gresia mirtinas pavojus, kadangi jis naudojosi žodžio laisve". Virtualiai demonstruoti nusiteikę virš 14,5 tūkst. "Facebook" vartotojų. Taigi, sausio 8 d. demonstrantai solidarizuodamiesi pakeitė savo statuso žinutę į danišką "Jeg er Kurt Westergaard". Blaivumo dėlei, tai nėra kvapą atimantis vartotojų skaičius, bet BET...

Supratau, kad šiandien virtuali demonstracija (juk galima ne tik keisti statuso žinutes, bet ir pirmuosius puslapius, etc., etc.) gali pasiekti neabejotinai didesnį skaičių auditorijos, nei stovėjimas su plakatu "Laisvę Tibetui" greta parlamento ar ambasados. Kai savo statusą eksperimento dėlei pakeičiau į "Jeg er Kurt Westergaard", per 5 minutes sulaukiau kelių žmonių reakcijos.
Tad virtualusis Jeg er Kurt Westergaard šiandien, ko gero, simbolizuoja ne vien žodžio laisvę.

2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Paukščio liga

Iš pradžių galvojau, kad paukštis. Švilpteli ir švilpteli. Nuo devynių ryto iki kokių septynių vakaro. Paskui maniau, kad gal žmogus moko paukštį kartoti garsus, nes kartais dar suaimanuodavo tokiu žmogišku, užspaustu balsu, lyg besimaivantis vaikas. Dar paskui supratau, kad kaimynas serga paukščių liga.
Pirmą kartą tokią ligą mačiau Šventojoje, kur nuomojomės mažą medinį namelį. Sodybos šeimininkė grąžė rankas: mažai kas iš poilsiautojų grįžta, nes kaimynas nuo paryčių mina po kiemą ir šaukia tik jam vienam žinomus žodžius.
Patyli kelias minutes ir vėl švilpt, tik be atsako. Nors ir atrodo, kad per tiek laiko ir paukštis būtų išmokęs kalbėti.