Žurnalistikos vadovėliuose rašoma: "Blogiausias klausimas - neužduotas klausimas". Mokoma tikrinti faktus, informaciją, geriau perklausti, nei perduoti informaciją neteisingai.
Teko skaityti ne vieną studiją, kodėl mokslo žinios netiksliai perduodamos visuomenei, kodėl apskritai neperduodamos, kodėl visuomenė nesinaudoja informacija, kodėl politiniai sprendimai priimami nesiremiant ekspertinaisi tyrimais...
Šiandien viskas tapo aiškiau. Juk pasitaiko, kai metų metais vieną sritį nagrinėjantys mokslininkai tik porą dienų tyrimą perprasti turinčiam žurnalistui nutėškia: "Jei jūs pažiūrėtumėte 31 grafiką ir pats suprastumėte, kokie veiksniai lemia", "jei jūs sudėtumėte mano jums duoto tyrimo 16 psl. išdėstytas prielaidas, 32 p. aptartus motyvus beigi 2-ojo priedo neprisimenu kelintoje dalyje pateiktus skaičius, jūs dabar to neklaustumėte, o pasidarytumėte teisingas išvadas bei man nereikėtų komentuoti"...
O paskui dar kaltinimai iš auditorijos: kodėl necituojami mokslininkai, ekspertai.
Žinoma, vienareikšmiškai teisių čia nėra. Žinoma, yra tokių reporterių, kurie tingi bent permesti akimis gautus duomenis. Bet šiandien man atrodo, kad kartais mes tiesiog nedraugiški nei vieni kitiems, nei savo darbui, kurį taip kruopščiai atliekame, tikėdami, kad jis padės geriau suprasti, apie ką gyvename, o paskui pritrūkstame jėgų kitiems paaiškinti, ką suradome.
Pranešimai
Sefi Atta – „A bit of difference“
Prieš 1 metus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą