2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Sutrumpinto sekmadienio proga



Kadangi šiandien yra tas viena valanda trumpesnis sekmadienis, prisiminiau vieną tikslesnių kadaise rastų eilėraščių:

Viskas šiais laikais

juda taip greitai. Ne tik laikas,
ne tik lėktuvas
į Ameriką,
automobiliai, traukiniai ir laivai,
ne tik muzika.

Japonai
Beethoveno penktosios simfonijos įrašą

sutrumpino iki keturių minučių ir penkiolikos

sekundžių. Tai štai kaip greitai viskas vyksta.

Oddas Børretzenas

2009 m. kovo 28 d., šeštadienis

Maradona vs. Kusturica?




Kino pavasaris, "Maradona by Kusturica", 4 iš 5



Čia tik kelios priežastys, dėl kurių linkiu nueiti į šį filmą:

MARADONA

- D. Maradonos kalba ir pauzės.
-"Koks poetiškas įvartis", - sakė rungtynių komentatorius, ir tikrai poetiškas. Reikia pamatyti. On repeat.
- D. Maradonos frazė (laisvas citavimas): "Jei ne kokainas, kokiu puikiu futbolininku galėjau tapti... Kokį žaidėją praradome!"
- Dėl dainos apie D. Maradoną filmo gale. Na, ir dėl tos dainos, kurią jis atliko pats, irgi.
- Dėl D. Maradonos žmonos žvilgsnio.
- Dėl D. Maradonos salsos bėgant titrams.
- Dėl Pietų Amerikos.
- ...

VS.

KUSTURICA

Visgi jei atliktume nuobodoką ir kiekybiniais rodikliais paremtą šio filmo analizę, įdomu, kieno naudai būtų rezultatas:

1. Kas daugiau minučių rodytas ekrane - Kusturica, kuriantis filmą, ar Maradona, apie kurį filmas kuriamas?
2. Kas daugiau kalba: Kusturica ar Maradona?
3. Ko daugiau - futbolo rungtynių ar Kusturicos pamėgtų ritmų?

Gaila, bet panašu, kad mūsų žiūrovų ir kritikų mylimas E. Kusturica pasiekė susireikšminimo laikotarpį. Pavyzdžiui, nesusilaikydamas įterpti savo paties filmų citatų, kurias neva paralelizuoja su D. Maradonos gyvenimu. Aišku, tikrai ne jam vieninteliam taip atsitiko, tad tragizuoti nereikėtų. Be to, tikėkimės, po kelerių metų pasveiks.

Filmo apžvalgose rašoma, kad jis informatyvus, gilus, atskleidžiantis labai asmeniškas D. Maradonos gyvenimo detales. Tokie pažadai išaugina žiūrovo lūkesčius. Bet ką čia gali žinoti, galbūt su kitu režisieriumi D. Maradona visai nebūtų kalbėjęs (tikėtina).

--
Beje, tik nesugalvokite, kad jei nesidomite futbolu, šis filmas ne jums. Svarbu, kad domitės žmonėmis.

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

Pavėlavau

Skubu į darbą, tad skuodžiu beveik bėgte. Mano galvoje erzelioja nepaskambinti skambučiai ir neišspausti spaudos ženklai.

Link stotelės ramiai eina pagyvenęs vyras, išsitaršiusiais, poilgiais žilais plaukais, portfeliu (tuo pačiu, arba tokiu pačiu kaip ir prieš 25 metus). Pažinau. Močiutės sesers vyras. Turbūt - pakeliui į namus. Ir ką jis čia ryte veikia? Iš poliklinikos?

Kai buvau maža, jis būdavo tas, kuris lepindamas girdavo kiekvieną mano piešinį, džiaugdavosi, kai išmokdavau eilėraštį ar dainelę, ir sakydavo, kad labai išaugau. Visada. Ir viską mielai aprodydavo savo sode. Net buvo iš rūsio atnešęs tokį seną dviratį, pirmąjį, su kuriuo pavyko pavažiuoti.

O šiandien skuodžiu į darbą, ir jau daug platesniais žingsniais. Vėluoju.

Pažins? Nepažino, žiūri kitom pusėn, žvalgosi autobuso.

Ir prasilenkiam, nors mus skyrė tik metras, ir mano neišdaužtas "labas rytas".

Ar sunku stabtelėti ir pašnekėti bent 5 minutes? Bet tąsyk aš kirtau gatvę. Tik dabar, kai jis grįžo namo, o aš jau seniai pamiršau, kur taip skubėjau, kažkas viduj sustojo ir žinau, kad iš tikrųjų tąryt aš visur, visur labai pavėlavau.

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

Juodo apsipirkimo nakties trupiniai, arba "Maxima": organizing people"




3. 05 Vis dėlto reikia važiuoti. Bent pasižiūrėti, kas ten dabar.

3. 10 Gerokai už stadiono, ant sušalusio purvo dar stovi keli keli automobiliai, liudydami, kad prieš porą valandų tikrai nebuvo, kur parkuotis.

3.20 Dabar įeiti gali jau visi, ir nereikia stumdytis. Žmonių kiek daugiau nei dvi dienos prieš Kalėdas. Eilės nutįsusios iki prekybos salės vidurio, dirba visos kasos. Televizorių lentynos nejaukiai juodos. Likęs vienintelis, kažkoks kineskopinis.
Atėjome vėliau ir matom, kad mums liko tik juodo apsipirkimo nakties trupiniai.

3.23 Maxima-connecting people.
Susitinka šeimos: "Tai laba diena! Jūs čia? Ir mes čia", "Mes jau trečiu ratu einam. O jūs?".


3.25 Nacionalinės estrados melodijos sapnuosis dar savaitę. Eteryje - "Pašauki mane, vai pašauki".

3.30 Dvi jaunos šeimos stovi greta kompiuterių skyriaus, tačiau žvalgosi ne į iššluotas ir suverstas lentynas, tačiau į tualetinio popieriaus bokštus. Pirma pasiima 8 pakuotes (nors atrodo, kad kvota - tik penkios). Vėliau susiverčia visą bloką - maždaug šaldytuvo dydžio krovinys.
--
Močiutės draugas dėdė Stepas dar iki šiol sode naudoja sovietmečio popierių. Žalsvą ir rausvą. Tik prisiminiau.

3. 32 Yra tam tikrų Maximos prekių, kurių niekam nereikia net su 40 proc. nuolaida. Pavyzdžiui, sintetinių sportbačių. Kadangi nedaug vaikų, tai pilnos žaislų lentynos. Ypač daug konstruktorių "Lego". Nejaugi juos tikrai ištiko krizė?

3.40 "Ar jūs čia kur matėte sulčiaspaudę?", - teiraujasi jaunas vyras. Ir net liūdnai pykteli, kad nemačiau.

3.42 Eteryje - meilės laivas kitam krante. Be to, šiuo metu eilės trumpesnės prie galinių kasų, sako garsiakalbio teta.

3.45 Kompų skyrius. Visi stoja į eilę ir perka 4 arba 8 GB USB atmintines. Prie laptopų dėklų sukiojasi 2-3 vyrai: "Reikia naujo dėklo ar nereikia? O jei reikia, tai kurio?".

4.20 Mūsų delnai susiliečia. Mano, ir kažkokios moters, kuri dviratį pastebėjo ir prie jo pribėgo tuo pat metu. Geltonai juodas. Pavaros jau sulūžusios. Indonezietiškas. Netrukus abi skirstomės savais keliais.

4.30 Ir vėl "Pašauki mane, vai pašauki".

4.40 Na, bet juk visko reikia arba reikės. Ir kojinių reikia. Ir šampūno. Ir alyvos automobiliui. Matau, kad ir kitiems ne ką geriau sekasi: dar daug lietuvių iki šiol gyveno be šluotų, be puodų, be keptuvių ir mazgočių, neturėjo indų ir kompiuterių pelių bei kilimėlių. Visai neturi ir negreit gaus nusipirkti tualetinio popieriaus.

Yra ir labai racionalių pirkėjų, atėjusių su detaliu sąrašu. Tada mažiau blaško visuotinis reikėjimas.

4.50 Eilėje stovintys apkalba gimines ir pažįstamus, mokslus ir darbus. Eilė lėta, tad ramiai pokalbiui galima skirti valandą - o tai jau labai daug, žinant, kaip dažnai šeimose tokios valandos nelieka.

4.52 Be to, čia galima stebėti, kokių daiktų stovintieji nusprendė nebepirkti net su nuolaida. Ant lentynų, vedančių link kasos, gula iš vežimėlių išmesti kai kurie buitiniai prietaisai, automobilių detalės, batai...

Stovint yra laiko pamąstyti, ar tikrai visko reikia. Jei pro kasą būtų galima pračiuožti tuojau pat, "Maxima" garantuotai būtų pardavusi bent penktadaliu daugiau visiškai neplanuotų ir nereikalingų daiktų.

5.05 Nušauki mane vai nušauki. Ar nebėra kito kompakto?!

5.10 Tu pastovėk eilėj, o aš atnešiu dar skysčio skalbimui.
Tas, kurį paprastai naudojame yra viršutinėj lentynoj, ir jo likę nedaug. Net ir pasišokėjus nepavyksta. Pasiimu kitos firmos pakuotę, ir ja šiaip ne taip nukrapštau du "savojo" butelius. Jei kas nufilmuotų, šiam prekės ženklui būtų puiki reklama, be to, smagiai pažeminanti konkurentus.
Grįžtu į eilę. Nors eilių beveik jau nelikę.

5.17 Ryto gaiva apledėjusioje stovėjimo aikštelėje. Rudas paltas, kailinė apykaklė (net močiutė tokių nenešiojo), megzta, kiek į šoną nusmaukta beretė ir juoda rankinė (tokią tai ir močiutė nešiojo), žvalus žingsnis įėjimo link. Pakiliai nusiteikusi pensininkė-vyturys dabar nueis ir apsipirks be eilių. Ir teisingai padarys.

5.20 Mes esame drąsi ir vieninga tauta, ir, kai esame motyvuoti, galime susitelkti. Pavyzdžiui, vieningai palikti šiltą lovą šeštadienį trečią valandą nakties ir atvažiavę į "Akropolį" nusipirkti 5 butelius šampūno su nuolaida.

5.36 Vis dar rašinėjame komentarus delfi.lt, žinoma, pasijuokdami iš tų runkelių lietuvių, kurie važiavo į Maximą. Rodos, net ir nebuvusius ir nerunkelius kankino nemiga. Kodėl?

2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Jaukumas

"Jaukumas - tai nuo žodžio "jaukti", - paguodžiamai sakė draugė, eidama į mano būstą.

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

Radinys iš mano dešimtmečio

64 Kb kompiuteris - iš dešimtmečio, kai aš gimiau.