Paukščio liga

Iš pradžių galvojau, kad paukštis. Švilpteli ir švilpteli. Nuo devynių ryto iki kokių septynių vakaro. Paskui maniau, kad gal žmogus moko paukštį kartoti garsus, nes kartais dar suaimanuodavo tokiu žmogišku, užspaustu balsu, lyg besimaivantis vaikas. Dar paskui supratau, kad kaimynas serga paukščių liga.
Pirmą kartą tokią ligą mačiau Šventojoje, kur nuomojomės mažą medinį namelį. Sodybos šeimininkė grąžė rankas: mažai kas iš poilsiautojų grįžta, nes kaimynas nuo paryčių mina po kiemą ir šaukia tik jam vienam žinomus žodžius.
Patyli kelias minutes ir vėl švilpt, tik be atsako. Nors ir atrodo, kad per tiek laiko ir paukštis būtų išmokęs kalbėti.