Institucijos

1. Sodra.

- Laba diena. Kur galėčiau gauti pažymą apie per paskutinius 3 mėnesius gautas pajamas?
- O kokios jūsų pajamos?
- Aš negaunu pajamų.
- Eikite į salę ir pasiimkite talonėlį.

Salėje gal 40 langelių, prie kurių sėdi 30 darbuotojų, iš jų 7 kalbasi su interesantais, kiti kažką nešioja, rašo, arba kažkur lyg tai skambina. Užsiėmę. 5 min. laukiu eilėje.

- .....
- O už kuriuos tris mėnesius jums reikia pažymos: lapkritį-gruodį-sausį, ar gruodį-sausį-vasarį?
- Hm. Turbūt nesvarbu. Kadangi jūs nuolat dirbate su panašiomis pažymomis, gal jūs žinotumėte, ką tiksliai reiškia ši formuluotė?
- Tai jau tikrai ne aš. Tai jūsų reikalas. Jūs ir turite žinoti. Prašom pildyti formą.
Pamaniau, kad geriausia, jei gausiu pažymą už visus keturis mėnesius. Paduodu lapelį. Tarnautoja susideda rankas ant stalo ir su rūpesčiu pažvelgia man į akis:
- Reikėtų išmokti, vienu metu galvoti, kalbėti ir daryti tą patį, - staiga išdėsto pasišventusio klasės auklėtojo tonu.
- Oi. O jūs dar ir auklėjamąjį darbą dirbate..., - pagiriu.
- Taip, - užtikrintai linkteli, - Juk kai jūs sakėte, kad reikia pažymos nuo gruodžio, aš jau atsidariau LANGĄ ir buvau bespaudžianti mygtuką. Jau būčiau ATSPAUSDINUSI, tai gerai, kad to nepadariau, - dramatiškai aiškina. Atrodo, pažymos gavimui užtenka įvesti mano asmens kodą.
- Taip, suprantu. Tektų spausdinti iš naujo, - kaltai prisipažįstu. Susimąstau apie kertamus medžius, klimato kaitą, - Ne, ne, aš nieko nesakiau. Labai jums ačiū.
Ji žybteli akimis:
- Geros dienos!

Ši įstaiga yra greita, o dar tokia visapusiškai naudinga.

--
2. Seniūnija penktadienį 15.10. Kapų tylą sutrikdo šlapio skuduro, velkamo per linoleumą, garsas.

Valytoja:
- Kur jūs einat, kur jūs lipat, juk jau viskas. Viskas jau!!!
Patikrinu darbo laiką - iš tiesų, penktadienį jie dirba iki 15.15.

3. Seniūnija pirmadienį 13.10.
-Ne, mes negalime išduoti pažymos, kad turite brolį ir mamą. Telefonu taip sakė? Gal apsiriko. Anksčiau išduodavome, bet dabar tam yra nauja įstaiga. Gyventojų registro tarnyba. Ten ir kreipkitės.

4. Gyventojų registro tarnyba pirmadienį 14 val. Nedidelė vieno kambario patalpa. Keturios tetos prie keturių, tik pertvaromis atskirtų stalų. Viena kitą jos gali pasistengusios pasiekti ranka. Nei vieno žmogaus. Man vis dar reikia pažymos apie mano mamos šeimos sudėtį. Tai yra, kad mama išsituokusi ir kad turiu brolį. Pirmoji užkalbinta teta man pasiūlo prieiti prie "kito langelio".

- Pažymos apie mamos šeimos sudėtį prašyti galite, bet ją atsiimti turės ji pati. Pažyma skubos tvarka išduodama kitą dieną. Kainuoja 20 Lt. Paprasta tvarka - per 3-4 dienas, kainuoja 10 Lt. Pildykite prašymą štai ten, - rodo, nors tokie patys prašymai guli ir čia pat, ant jos stalo.

Atsistoju, paeinu 3 žingsnius iki staliuko, pritaikyto rašyti stovomis, pildau. Pvz., turiu įrašyti, kam man tokių duomenų reikia. Ir tikrai, kam? Nėra laiko egzistencinėms mintims. Vėl prieinu prie "langelio".

- Jūsų pažymos tekstas bus toks, - kadangi pažyma jau šviečia ekrane, tarnautoja man ją paslaugiai perskaito. Šią pažymą skubos tvarka atspausdins rytoj, tad prieš darbą mano vargšė mama ateis jos paimti.

5. Gyventojų registro tarnyba antradienį. Vėl keturios tetos, prie vieno staliuko kažką pildo jauna mergina, o šiaip tyla ir ramybė. Nedrąsiai prisiartinam prie "langelio".
- Laba diena.
Jokios reakcijos, tarnautoja labai kruopščiai ranka pildo kažkokį žurnalą. Po akimirkos pakelia akis.
Mama kelis kartus pasirašo. Tada reikia mokėti 20 Lt, bet jau prie kito "langelio". Pereinam. Čia tarnautojos nėra. Palaukiam. Vėl išdėstau savo reikalą. Tarnautoja atspaudina čekį. Pasirašom. Tada vėl reikia grįžti prie pirmojo langelio ir užregistruoti čekį. Aš jau būčiau sukusi pro duris. Tiek daug tų langelių, kaip tokiam mažam tuščiam kambariui, galima ir susipainioti.
Su mamos pagalba dvidešimt ketverių metų Aš gavau pažymą, kad turiu išsituokusią mamą ir brolį.

6. Universitetas. Administracijos labirintai. Laiptai. Nors kiek atnaujintas, tačiau Centrinių rūmų pastatas kažkoks priplėkęs. Laiptinėse - vis tos pačios žaliais aliejiniais dažnais iki pusės dažytos sienos. Per langus traukia. Jau baigiu mokslus, bet visa atmosfera universitete - taip ir liko kažkokia rusvai pilkšva, kaip tie nenusakomų formų ir amžiaus drabužiai, kuriais siaučiasi bibliotekų darbuotojos ir humanitarinių fakultetų dėstytojai. Jie beveik neina į kavines, o į darbą nešasi bandelę, kurią kartais suvalgo net čia pat, paskubomis koridoriuje. Lenkia nugaras tamsiose skaityklose. Tie mūsų dėstytojai... Kartais bibliotekininkės juos bara, kad knygą užlaikė per ilgai. Buhalterės apšaukia, kad laiku nesutvarkė dokumentų. Administratorės juos peikia dėl nepristatytų studijų planų. Kitose šalyse dėstytojai neįgauna šios rusvai pilkos spalvos. Bet mūsų universitete, mūsų Centriniuose rūmuose, to išvengti turbūt neįmanoma.

Taigi - paskutinė pažyma. Universitete man nereikia įrodyti, kad esu savo mamos dukra, kad sužinočiau jos pajamas. Už vieną iš tų trijų mėnesių ji gavo 354 Lt... Kabinete sėdi trise. Viena moteris kalbasi su kažkokia atėjusia darbuotoja. Kita - su garsu žiūri filmus Youtube. Toks darbo tempas lemia nuobodulį, kuris šiame kabinete galbūt lipa sienomis. O darbuotojus prilipina prie kėdžių.

Net nepasukdama galvos nuo ekrano brūkšteli parašą. Kolegė - taip pat. Kvepia nekoštos, atšalusios kavos tirščiais.

Atsisveikinu. Dirst į pažymą. Pasirodo, man pasirašė ne dvi moterys, o du vyrai, bent jau pagal pavardes. Nors nupiešti parašai atitinką tų vyriškų pavardžių inicialus. Darbuotojai vieni kitus pavaduoja. Matyt, tie vyrai užimti. Juk negali žmogus persiplėšti.