Jis pradeda krenkšti. Pirma užsitraukia ant pakaušio antklodę, o paskui susigrūda į kiekvieną ausį po pagalvę. Taip, ir Edith Piaf, ir ypač "Je ne regrette rien" jam primena sugedusio skrudintuvo garsus. Taip, tai jo pati pati nemėgstamiausia daina. Ir todėl jis pradeda mėgdžioti ritmiškus tūbos garsus.
O alyvų žydėjimo mergaitė atlaidžiai juokiasi, o alyvų žydėjimo mergaitės net nėra.
Tfu, kokia proza.
Pranešimai
Sefi Atta – „A bit of difference“
Prieš 1 metus
kaip graziai, tiksliai tu rasai.
AtsakytiPanaikintiir, atrodo lyg puikiai suprasciau ta sak apie alyvu zydejimo mergaite