Logika

Atsimenu, antrame kurse buvau kaip laisvąjį dalyką pasirinkusi logiką, nepaisant to, kad dėl tvarkaraščio nesuderinamumo galėjau ateiti tik į kas antrą paskaitą, darant prielaidą, kad nei vieną iš antradienių per semestrą nesusirgsiu ir šiaip nieko neatsitiks. Tada idealizmas liejosi per kraštus, ir man vis dar atrodė, kad žurnalistams logika yra būtina (...).

Didžiąją dalį semestro paskui graužiausi, kad pasirinkti logiką, kurios negalėsiu lankyti, buvo pats nelogiškiausias sprendimas, mat ilgainiui ėmė grėsti, kad skolą gausiu būtent iš laisvojo dalyko.

Tada sprendžiau uždavinius prie visų miesto fontanų, virtuvėje ir balkone, kol galų gale dieną prieš įskaitą pradėjau gauti teisingus atsakymus.

Tačiau kada aš logikos žinias pritaikiau praktikoje?

Pavyzdžiui, šiandien, pozityvios saviterapijos tikslais.

Nes ten buvo toks (mano antrakursiškam protui sunkiai suvokiamas) teiginys: "Iš klaidingų teiginių galima išvesti teisingus teiginius, ir šiuo atveju implikacija turi būti laikoma teisinga".

Tuo aš ir guodžiuosi rašydama savo magistro darbą. Dėl viso pikto.

P. S. Jei atsirastų stropuolių, kurie norėtų priminti, kad ir iš teisingų prielaidų įmanomos neteisingos išvados, prašome susiturėti. Saugokime vieni kitų sveikatą.

Cheers!