"Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo
Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,
Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint".
(K. Donelaitis, "Metai", "Pavasario linksmybės")
Kai ateina tos pirmosios pavasario dienos, na, tos, kai užlipama į antresolę nusikelti batelių, verta keletą valandų su fotoaparatu (arba bent jau atsimerkus) pabudėti prie kokios nors didesnės Vilniaus sankryžos, ir pažiūrėti į plūstančias, neaišku kur per žiemą lindėjusių žmonių minias. Vieni eina su šortais ir trumpomis rankovėmis, kitos - su kailinėmis apykaklėmis, pirštinėmis bei kepurėmis.
Tačiau kai kam pirmieji šilto oro gūsiai įkvepia dizainerių aplodismentų vertų idėjų.
Vėliau kažkaip akis pripranta, o ir kiek apšilusių žmonių fantazija išblėsta. Tačiau patį pirmąjį savaitgalį šiemet buvo galima matyti tai:
Trečia vieta - > Lokacija: Šviesoforas prie Katedros, kryptis - nuo prospekto link bokšto. Objektas: dvi jaunos fifos, susikibę už rankų. Tiesa, kiek to padaryti netrukdė ilgi, poros centimetrų bordo-juodos spalvos nagai. Highlight: megztas pilkos spalvos sijonas "iki čia" (mosuoju ranka kiek žemiau bikini srities) su įaustais blizgiais sidabro siūlais, rombais raštuotos pėdkelnės.
Antra vieta - > Lokacija: Šviesoforas nuo Katedros link Pilies gatvės. Objektas: moteriškė apie 30. Susiradusi odą imituojančias kelnes-pėdkelnes, kurių klešnės baigiasi ne skyle, o tokiais pat odą imituojančiais batais su 15 cm "špilka". Na,toks vientisas batas-drabužis. Šį išradingą sprendimą dar būtų galima palyginti su nardymo kostiumu, tik kad vietoje lastų - aukštakulnių padai.
Minėtosios odinės pėdkelnės begėdiškai išryškina kiekvieną kūno įlinkį, kaip ir išlinkį.
Pirma vieta - > Lokacija: prie Mokytojų namų, dviračių takelis. Objektas: dviratininkas super stereo boombox. 40-50 m. smulkus, praplikęs, tamsių plaukų vyriškis, su ūsiukais, važiuoja sovietinių laikų dviračiu, prie kurio kažin kaip pritvirtintos gana stiprios garso kolonėlės. Sportinės kelnės su trimis juostelėmis, tamsiai mėlynos, juodas sportinis švarkelis. Važiuoja lėtai, o jo smagusis magnetofonas groja ritmišką rusišką miulodiją, poetišku tekstu: "Gdzie zhy vy, dzievchionki"!
Sefi Atta – „A bit of difference“
Prieš 1 metus
Įkvėpimas eksperimentuoti pavasarį - puikus dalykas, ir jei taip atsitinka tik kartą metuose, kodėl neišėjus į gatvę su keisčiausiais drabužiais?:) Bet jei tokios tendencijos kartojasi dažniau (o aš neabejoju, kad NIEKAS neperka odinių kelnių-batų arba blizgaus sijono-plius-kojinių su rombais vienam apsirengimui), priežastys yra dvi: a) žmogus neturi veidrodžio b) žmogus neturi Nabaztago (toks kalbantis ir kvėpuojantis Zuikis) - kuris ryte pamatęs ŠEIMININKĘ su siaubu sušuktų: "Vyz trauzis and vyz šūz"?!?
AtsakytiPanaikintiKadangi aš dirbu Vilniaus podiumu vadinamam Gedimino pr., tai kiekvieną dieną eidama į darbą jaučiuosi tokia pilka ir neįdomi kai aplink sukiojasi tokios stiliaus ikonos kaip "moterys katės" (špilkiniai batai plius 5 cm ilgumo nagai) arba "mergaitės draugaitės" (sijonai-diržai plius pėdkelnės- rombai)...bet aš nesuku galvos, nes žinau ,kad man žvaigžde būti nelemta...
AtsakytiPanaikintiIki šiol maniau, kad podiumas yra Vokiečių gatvė. Bet, matyt, kur pažvelgsi - visur podiumai mūsuose:)
AtsakytiPanaikinti