Ot Ulybki (šypsenėlė)

Šiandien verčiau tokį straipsnelį apie optimizmą. Pasak psichologų, tikrasis optimizmas iš tiesų nėra nuolatinis manymas, kad viskas tiesiog puiku, bet gebėjimas ir prastose situacijose turėti šiokią tokią viltį ar bent jau gebėti tikėtis, kad visi nemalonūs dalykai kažkada baigiasi ir gyvenimas vėl ima tekėti įprasta vaga.

Prisiminiau, kaip dar pirmose klasėse, kai nepasiruošdavau pamokai, save guosdavau, kad ji vis tiek baigsis po 45 minučių. Tad išeitų, kad visada turėjau šiokio tokio optimizmo.

Beje, amerikiečių mokslininkas Nicholas Christakis bando nustatyti, ar optimizmas gali būti užkrečiamas. Jis net mėgina įrodyti, kad tie, kurie "Facebooke" įsidėjo šypsena švytinčią profilio nuotrauką, turi daugiau bent jau nuotraukose besišypsančių, t.y., galima daryti prielaidą, laimingų, draugų.

Na, pastarąją prielaidą tikrinti nagrinėjant "Facebooką" galbūt ir nesiryžčiau, bet, kalbant apie nuotraukas, kol kas nesugalvojome, kuo straipsnį iliustruoti. Duomenų bazėse optimizmą turinčios vaizduoti nuotraukos bei modelių šypsenos atrodė labai jau netikros.

Tad kažkaip prisiminiau vieną dainelę, kuri iki šiol verčia šypsotis. Paniūniavau ją redaktorei ir pajuokavau, kad idealiu atveju atverstas straipsnis turėtų groti. Juk daina - kaip tik apie užkrečiamą pozityvų požiūrį į gyvenimą.

Tad linkiu dar kartą išgirsti ir jums:




Beje, visą filmuką galite pažiūrėti čia.


P.S. Redaktorė nustebo, kad net mano karta žino šią dainelę.O juk kai ji buvo maža, tai tos dainelės apskritai nebuvo. Tai čia aš, kai nepasiekdavau net stalo, vakarinę košę valgydavau su ja :)