Už gražių pastatų fasadų slepiasi žmonės nepatikliais veidais ir pilku žvilgsniu. Jauni (iki 55 metų) su beisbolo kepurėlėmis. Seni (nuo 65 metų) su vaikštyklėmis. Beje, būtent šiame Danijos mieste galima sutikti angliškai visai nekalbančių žmonių. Ir daug tokių blondinių stiklinėmis akimis, surištais kuodeliais, sportbačiais bei šilkinėmis palaidinėmis už prekystalių. "Hvad siger du?"
Centrinė gatvė
Bet pradedant nuo pradžių... Kaip ir kituose daniškuose miesteliuose čia yra saldaininių raudonų baltalangių namukų gatvė. Yra vadinamoji pėsčiųjų gatvė - viename gale restoranai, kitame - parduotuvės. Šioje gatvėje stovi ir daniškų bandelių su dešrele vagonėlis. Yra bažnyčios (kelios). Net turizmo informacijos centras. Yra senelių namai su dideliais langais poilsio kambaryje, pro kuriuos seneliai žiūri į retkarčiais dviračiu pravažiuojančius praeivius. Priešais senelių namus - kepykla su riestainine iškaba.
Kiek pastebiu, kiekviename miestelyje yra kažin kokių būdingų įstaigų (kolega Martynas kažkada atkreipė dėmesį, kad pvz. Šiauliuose yra daug ginklų, panešiotų drabužių parduotuvių ir antkapių dirbtuvių). Šiame miestelyje labai daug lošimo automatų. Daugelis jų - mažuose tamsiuose bariukuose, kuriuose dar kartais rodomas futbolas. Ir dar čia nemažai neveikiančių, užgesintomis šviesomis egzotiško maisto maitinimo restoranų. O ir tų, kurie veikia, išsilaikymo paslaptis neaiški: vakarais ant tuščių stalų sužimba žvakutės, o 22-23 val. jos užgesinamos, gerai, jei buvo pora svečių. Tik kelios užeigos čia tikrai lankomos, o kitos, atrodytų, vien žvakutėms deglioti... Vakarais (nuo 17 val.) praeiviai dviračiais, vaikštyklėmis, sportiniais batais iš Centro skuba namo, kol galiausiai kurioje nors gatvėje dar viename lange įsižiebia mėlyna televizoriaus šviesa.
Už Centro
Už miesto stovi dizaino mokykla (žinoma Danijoje), parodų centras, modernių skulptūrų parkas (apie juos tikiuosi dar parašyti vėliau). Bet tai, kad jie yra Herninge, vaikštant miestelio gatvėmis galima prisiminti nebent užsukus į knygyną, kuriame neįprastai daug dizaino istorijos knygų ir įvairių vadovėlių. Studentai tikriausiai mieliau laiką leidžia užmiestyje tarp skulptūrų nei eina pažinti socialinės Herningo realybės.
Dar už miesto stūkso didžiuliai baldų, sodo ir namų apyvokos reikmenų, automobilių prekybos centrai (ir kas ten išperka?). Yra tokie dideli supermarketai, kur parduodami nenusakomų spalvų ir formų labai pigūs nauji drabužiai, visokios skalbimo priemonės, namų reikmenys. Bet žymiausias čia, iš didžiųjų raidžių, Herningo Prekybos Centras. Kalbant žinomomis kategorijomis - dešimt kartų mažesnis Akropolis.
Babilonas ir Lietuva
Automobilių aikštelėje prie Prekybos Centro stovi: 3 automobiliai lietuviškais numeriais, 1 - latviškais, 2 - lenkiškais. Na, ir daniški. Batų parduotuvėje dvi slovakės matuojasi batus. Šalia vaikšto rusakalbių pora. Drabužių parduotuvėje sutinku lenkų. International environment - visas pasaulis čia! Vietiniai arabai šiame kontekste atrodo kaip kuo daniškiausi danai.
Pakeliui į namus įeinu į pigaus maisto parduotuvę. Šalia kojinių ir apatinio trikotažo skyrelio išgirstu lietuvišką entuziazmą: "Man reikia nusipirkti afigitelnus achujenus pribambasinius triusiukus!". Maždaug dvidešimtmetė mergina. Lakuoti smailiakulniai juodi batai. Šviesiai žalios sintetinės blizgančios treninginės kelnės ant gumos,pažemintu liemeniu, iš jų kyšo kažkokie kiti afi... achu... triusikai. Dirbtinės odos "metalistiška" trumpa striukelė. Smalos juodumo plaukai kuodelyje. Trijų geišų makiažas. Tiesiog vaikščiojantis įkvėpimas dizaino mokyklos studentams! Ji kalbasi su kita, daug santūriau, kažkokiu pilku paltuku ir violetiniais džinsais apsirengusia mergina.
Kurį laiką kaip įbesta stoviu su agurku rankoje ir svarstau, ar lietuvaitės čia atrodo ryškiausiai. H. pasakytų, kad jos tiesiog puikiai įsilieja į estetinę aplinką. Iš tiesų, lakuotus batus prie treninginių kelnių iš karto užgožia į prekybos centrą įėjęs kokių trisdešimties metų vyrukas, 1,45 cm ūgio, išberta ir žaizdota veido oda. Nosyje - užuolaidų žiedo dydžio ir formos metalinis auskaras. Kiti penkiolika auskarų kiek mažesni. Dirbtinės odos striukė. Treningai. Beisbolo kepurėlė. Lietuvaitės jau susirado kažkokius "triusikus" ir nutyla, tad visai nublanksta. O kas nesupranta lietuviškai tai gal ir visai nebūtų atkreipęs į jas dėmesio.
Sefi Atta – „A bit of difference“
Prieš 1 metus
"Trijų geišų makiažas" - čia stipru :DDD
AtsakytiPanaikinti