Copenhagen Hilton Airport Hotel

Brangūs viešbučiai + oro uostai yra vienatvė kvadratu

Nakvynė vos keli šimtai metrų nuo lėktuvų pakilimo tako man niekada nesisiejo su prabanga. Tačiau viešbutyje Hilton šalia Kopenhagos oro uosto už nakvynę paprastame (ne VIP) kambaryje mokama apie 800-900 Lt.Pusryčiai - 90 Lt. Interneto valanda - 25 Lt. Nestea + mažas šampanas + maži Pringles + 0,33 CocaColos - 200 Lt. Tad keli įspūdžiai.

- Atvykus reception mus registruoja vyrukas, kalbantis pusiau švediškai, pusiau daniškai. Žodžiu, Šiaurės šalių kalbomis. Skanūs saldainiukai ant stalo. Pasibodėję klientų veidai.

- Kaip ir paprastesniuose viešbučiuose, iškvietus liftą tenka lakstyti nuo vienų durų prie kitų, spėliojant, kuris gi liftas visgi atsidarys.

- Iš lifto iššlepsi pusnuogis vidutinio amžiaus vyrukas nuovargio perkreiptu veidu, su rankšluosčiu ant peties. Turbūt išvargintas poilsio procedūrų SPA. Tas grožis ir sveikata.

- Koridoriuje - baltos kambarių durys. Vežimėlis su nešvaria patalyne. Kažkodėl prisimenu ligoninę.

- Tamsaus gymio room-service darbuotojas bandė kalbėti daniškai, bet su tokiu dideliu akcentu, kad mielai "perėjo" prie anglų kalbos. Sako, iš minibaro, kuriame vien pajudinus vieną kurį daiktą automatiškai minusuojama suma iš kreditinės kortelės, galima nemokamai paimti 4 daiktus.

- H. atsargiai atsidarė minibarą ir pasiėmė mažąjį buteliuką Colos. Sakau, imk šampano, kad jau keturi daiktai, tai keturi. Pridedame čipsų.

- Išleidžant iš vonios vandenį jis ima plūsti per nutekamąją angą dušo kabinoje. Apsemta visa vonia. Vanduo varva į kambarį. 5 stars.

- Visas pastatas apimtas cypimo. H. galvojo, kad tai garsai jo galvoje. Ne, tai kažkoks elektrinis garsas, kuris neleidžia užmigti. Oro uostas? O gal kokia velnio mašina pastate? Langas - į oro uosto stovėjimo aikštelę. Gerai, kad neatsidaro.

- Paskutiniame aukšte - VIP lounge. Iš salės atsiveria vaizdas į pakilimo takus. Mirga lėktuvai, oro uosto autobusiukai, lagaminų vilkikai... Prie staliukų kompiuterius maigo keli kostiumuoti vyrai. Dirbtinis židinys. Tobula prabanga. Vienas vyras, išėjęs iš savo numerio, prie laiptų turėklų žvelgia žemyn - į kitus aukštus. Kiekvieną jų puošia juodai-geltonai-žaliai marga moderni teplionė. Kiekviena teplionė dera su kituose aukštuose kabančiomis teplionėmis. Nors vieną jų įsidėmėti prireiktų pastangų.

- Brangūs viešbučiai + oro uostai yra vienatvė kvadratu.

- Pusryčiai. Nuo kitų brangių viešbučių skiriasi tik tuo, kad galima gauti šviežių gervuogių ir belgiškų vaflių. Galima paprašyti, kad tavo akyse iškeptų "asmeninį" omletą. Bet dauguma pasibodėjusiais veidais ateinančių svečių geria tik kavą ir valgo skrebutį. Nuo kitų žvilgsnių slepiasi už The Wall Street Journal.
Ponia šalia gretimo staliuko (mane ir ją sieja nebent akiniai - ji dukart vyresnė, violetiniais plaukais, gaižia šypsena) prašo žalios arbatos. Mus supainiojęs padavėjas arbatos įpila man. Kai pakylu nuo staliuko, tą pačią arbatą nuneša jai. 5 stars again.

- Turbūt čia dirbti nuobodu. Čia niekada neapsistoja pamišę keliautojai aplink pasaulį nei įsimylėję studentai. Antra vertus, ar aš žinau, ką slepia tie pilki kostiumai ir žydri marškiniai? Juk čia - tik viešbutis, tik oro uostas ir nešiojamasis kompiuteris. Čia visų vienatvės lygios - su kaklaraiščiais ir melsvais marškiniais.

- Check out. Už minibarą reikės mokėti. Švedas-danas aiškina, kad room-service darbuotojas negalėjo minėti jokių keturių daiktų.
Galvoju, kad šampanas atsukamu kamšteliu, žiūrint į naktinę stovėjimo aikštelę, buvo saldus, ir dabar nebegaliu teigti, jog pigus.

- Oro uosto Hiltone bene niekas nelieka ilgiau nei dviems dienoms. Čia perkamos šaltos paskutinės minutės dovanos. Čia dažnai atsiskaitoma įmonės pinigais, tad ir tų pinigų vertė reliatyvi. Už vienos praleistos nakties šiame vešbutyje kainą, to vyruko iš room-service gimtojoje šalyje žmonės gyvena pusmetį. Na ir kas?

Na ir kas?